- pasiauba
- pasiaubà sf. (3b) K, pasiáuba (1)
1. didelė baimė, siaubas: Jį didelė pasiáuba paėmė Dkš. Ateina vakaras, tai tik pasiáuba ima Mrj. Pasiaubų apimti ... vieni kitiems lip ant sprando, galvos VŽ1905,254.
2. Šlč siaubimas, siutimas, netvarka.
3. NdŽ baidyklė.
4. scom. K, NdŽ, L60 padauža, išdykėlis, triukšmadarys. ║ MŽ puskvailis.
◊ pasiáubomis (pasiáubų Trgn) eĩti labai krimstis, sielotis: Petrai eĩna pasiáubom del sūnaus netekimo Ukm.
Dictionary of the Lithuanian Language.
